- žvairas
- žvaĩras, -à adj. (4) K, J, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, MedŽ265; SD1177, Q541, N, S.Dauk, LsB188, LL331
1. Plšk, Dkš nukrypusi į šalį, netiesiai žiūrinti (apie akį): Mergaitė nekokia – ir akelė viena žvairà, ir kojelė trumpesnė Slk. Jo akys blogos – viena žvairà Dglš. Žvaĩros akes labai Btrm. Penktas neženotas – akelės žvairos, akelės žvairos – pelelėm gaudytie LTR(Vlk). ║ Smln, Trg, Lkš, Vv, Lp, Trak, Pls turintis netiesiai žiūrinčią akį (akis): Žvairas esmi SD449. Jis viena akimi žvaĩras, kušlas J.Jabl. Lenk Dieve, sako, par kokį va durų plyšį žiūrėt arba klausyt až durų baisiai negerai [nėščiai moteriai] – vaikas žvaĩras būva Sug. Ji žvairà: viena akis žiūria į Kauną, kita – į Tauragę (juok.) Jrb. Kreivakis toks, žvaĩras buvo Klp. Aš ne žvaĩras – gerai matau Jrb. Žvairà buvo, negraži, ir numirė sena merga (instr.) Svn. Nei kreiva, nei žvairà [buvau] – vidutinė Žl. Argi čia misly žmogu, kad atliksi kreivas, žvaĩras, kuprotas Skp. Blogai mato, be iš mažų dienų žvairà Klt. Negalima, kad vaiko galvytė gulint būt atsukta į langą – galia būt žvairas (priet.) Šd. Jei vaikas gimė žvaĩras, tai žinok, ka močia mėgo žiūrėt par rakto skylutę Brž. Jeigu žvaĩras vaikas, tai arba motina, arba tėvas kaltas: kam nors buvo prižadėję ir apgavo Ob. Saugokis žvairo, rudo ir kairiarankio Ds. | Zuikis žvairas Jsv. ^ Kap žvairam akis nustatyt, kad anas žiūrėt! (apie žmogų, kuris neklauso patarimų) LTR(Grv).
žvairaĩ adv. Rsn: Žvairas akis turia, žvairaĩ pažiūrėjo Plšk.2. [i]kreivas, šleivas: Šito jūsų kvartka žvaira, neduoda tikro nužiūrėjimo Pl. Padarė roges žvairàs – į šoną eina Rmš. Žvairà lenta gerai neprigula Vlk. Medis kreivas žvaĩras, niekur nedera Prng. 3. Vlk blausus, tamsus: Ne šviesi, ale žvairà lempa Kli.žvaĩra n.: Išsukit didesnę ugnį, žvaĩra, verpt nemožna Arm.4. piktas, šnairas, smerkiantis: Akis gu tavo žvaira yra, jog aš esmi geras SE41. Kap sustinku jį, tai žiūro žvairõm akim in mane Šlvn.žvairaĩ adv. Rtr, DŽ, NdŽ, Vlk, Kb, Plm; Q33, Sut, L: Dėl to tu veizdi žvairai, jog eš esmi geras? VlnE34. Nes kurs netur tų daiktų savipi, aklas yra ir žvairai žiūr, užmiršęs apčystijimo senų griekų savo Bt2Ptr1,9. Nors žvairai žiūrėjo, bet meiliai kalbėjo LLDII229. Aš išgėriau šitą, prisipyliau kitą, o mergelė lelijėlė žvairaĩ pažiūrėjo (d.) Rdš. Stovia išsikėtęs, žiūria žvairaĩ visai netoli mañ didelis labai vilkas Svn. Įskųs, visi žvairiaũ žiūrės Sug. | Jy teliuosis, karvytė, žvairaĩ liūdna pažiūro anta manę Drsk.5. žvitrus, mitrus: Iš šono biškį jauna, žvairà, o sena buvo Drsk.
Dictionary of the Lithuanian Language.